
Įeinant į Vytauto Aleksandravičiaus kūrybos pasaulį, apgaubia jutimas – nėra žmoguje tuštumos, kurią gali užpildyti amžina tamsa. Šitas jutimas atstumia mūsų abejones, kad esame pamesti, paklaidinti, užmiršti, regis, ir paniekinti savo Žemėje po abejingom žvaigždėm ir klastinga saule.
