Akimirkos vertė

Vytautas Steponas Vaičiūnas, Akimirkos vertė. Kaunas, 2019 m.

Naujame Vytauto Vaičiūno eilėraščių rinkinyje gilėja gyvenimo, tikėjimo, dieviškumo, būties prasmės, žmogaus ir Dievo santykių visumos dermė, sielą nuskaidrinančių ar temdančių galių sankirtos.
Kalbėdamas apie naują aktoriaus savastį Juozas Miltinis pastebėjo, kad esantis scenoje turi jausti kaip pjesėje gyvenančio personažo paveikslas, kaip visuma, sudėstoma iš detalių.
Dar daugiau – papildant personažo visumą naujomis detalėmis, giliau atsiveria dvasinė erdvė.
Šiandieninio pasaulio beprotiškame likiminių vertybių naikinime žmogus stumiamas arba prie įsikalbamos savo visagalybės, arba prie nykios nevilties.
Gyvenimą tik tiek gali pažinti,
Kiek Dievas praveria vartus.
Nuo priešų reikia apsiginti –
Jie myli tą, kuris aklai klusnus.

(„Žmogaus galimybės“)
Visuose eilėraščiuose glūdi svarbus įspėjimas – niekados neapleisk savo žmogiškosios vertės pojūčio. Apleidus, įslenka skaudžios abejonės – greta išrinktųjų ir pašauktųjų esi menkavertis, atsitiktinis.
Betiksliai niekad neklajok.
Tik niekas būtum be manęs

(t. y. slaptingos dieviškumo sielos. „Tyliai sielon pasibelsk“)
Apskritai Vytauto Vaičiūno eilėraščiuose apstu tylos, kurioje juntamas virpulys, artinantis prie Dievo ir žmogaus. Eilėraščiuose kalbanti tyla atskleidžia ir tai, kas žemiau būties, nenuvertinama, nepaliekama nuošalyje kaip laikinumo ženklai. Svarbiausia žinoti ir jausti, kad Dievo gailestingumas kiekvieną akimirką ieško žmogaus. Net ir to, kuris –
Pasiklydęs protas,
Sąžinė kiaura,
Dienos ašarotos,
Asmenybė buka.

(„Įmanoma pasikeisti“)

Robertas Keturakis

Puslapių sk.: 118
ISBN: 978-609-8167-40-5
Formatas: 14,5 x 23 cm
Viršelis: minkštu viršeliu

 

Atsakyti

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.